2019 December 11
Ilgėjant vakarams bei vėstant orams, daugelis pradeda ilgesingai žvilgčioti į savo turimą židinį ar krosnelę. Juk taip norisi pajusti židinio šilumą, malkų spragsėjimą, šokčiojančius šviesos šešėlius ant sienos ir užuosti malonų degančių malku kvapą. Taip galėtų atrodyti šiltas, malonus ir labai jaukus vakaras namuose prie židinio. Aišku, be malkų tokios aplinkos nesusikursi. Jų reikia. O kokių? Ir koks skirtumas? Ir daugelis bus pakankamai teisūs manydami, kad skirtumo beveik jokio. Na, beveik… Pagalvojus, tam tikri poreikiai visgi yra… Norisi, kad židinį būtų nesunku įkurti, malkos būtų nepersunkios, sausos, degtų pakankamai ilgai, ir galbūt, skleistų aromatą. Tikrai praėjo tie laikai, kai žmonėms malkos buvo būtinos apsišildyti ir pasigaminti maistą. Dabar norisi komforto. Norisi, kad viskas būtų paprasta. Paprasta, bet ne prasta. Ir tai reiškia, kad toks paprastas dalykas kaip malkos, privalo net atrodyti gražiai. Malkos nebegali būti pajuodusios, pernelyg storos ar plonos ar dar bogiau – per nelyg skirtingų ilgių. Toks variantas tiktų nebent kaimo sodybai, kai krosnį sumetama viskas kas buvo kieme. O čia norisi komforto ir estetikos.
Iš tiesų malkos labai skiriasi. Ar Jūs žinote kaip kvepia beržinės malkos? Jos turi aromatą! Jis šiek tiek lengvai salsvas, gali kažkiek priminti ladano smilkalų kvapą. Šis kvapas tampa kur kas stipresnis degant medienai. Asmeniškai man, tai siejasi su Kalėdomis. Tikriausiai todėl, kad Kalėdų eglutė irgi kvepia. Ašku, eglės aromatas skiriasi. Bet kuriuo atveju, medžio kvapas namuose sukelia malonius jausmus. Tai Šventės kvapas.
Dabar apie malkas rimtai: malkos kaip ir bet kokia mediena skirtomos į dvi kategorijas: kietoji ir minkštoji. Trumpai tariant: kietoji – lapuočiai, o minkštoji – spygliuočiai. Skirtumą lemią medžio vidinė struktūra. Labai apibendrinant tariant: lapuočiai išskiria daugiau šilumos, dega ilgiau, o ir žarijos rusena ilgiau. Kai kurios lapuočių rūšys tokios kaip ąžuolas, uosis, beržas ar vaismedžiai degdami išskiria malonų medžio aromatą. Spygliuočiai degdami taip pat iš išskiria malonius kvapus bei maloniai spragsi. Tai ramina, tačiau saugumo dėlei, židinys turi būti su apsauginiu stiklu arba pastoviai prižiūrimas. Lietuvoje labai mėgstamos beržinės malkos. Tai vienos populiariausių rinkoje esančių malkų. Šios malkos nesunkiai skaldomos, gana greitai džiūsta ir lengvai įsidega. Dega pakankamai ilgai, o ir pati ugnis graži, tolygi, turi romantišką melsvą atspalvį. Ant medienos esančią beržinę tošį galima puikiausiai panaudoti kaip pagalbinę priemonę ugniai įdegti židinyje ar krosnelėje. Degdamos malkos beveik nekibirkščiuoja ir išskiria mažai smalkių. Aišku, yra ir nedidelių trūkumų. Beržinė tošis, o ir pati mediena, turi nemažai dervų, todėl degdama išskiria pakankamai daug suodžių, kurie ilgainiui apneša ne tik kaminą, bet ir židinio stiklą, o tai su laiku, reiklauja papildomos priežiūros. Pačių malkų degimo temperatūra siekia 816 ◦C. Beržo malkos priklauso I kaitrumo grupei (kartu su uosių, ąžuolų, beržų, klevų, skroblų ir guobų malkomis). Kaitrumas viena svarbiausių malkų savybių. Lentelė žemiau parodo kaip keičiasi malkų “kaloringumas” priklausomai nuo medienos rūšies:
| Energijos išskyrimas sudeginus 1 dm³ 20 % drėgnumo malkų: | ||
| Medienos rūšis | kcal | kWh |
| Ąžuolas, Klevas | 2520 | 2.93 |
| Uosis | 2460 | 2.86 |
| Beržas | 2270 | 2.64 |
| Juodalksnis | 1900 | 2.21 |
| Pušis | 1850 | 2.15 |
| Drebulė | 1810 | 2.10 |
| Tuopa | 1680 | 1.95 |
| Eglė | 1610 | 1.87 |
Degdamos jos išskiria 2270 kcal. iš 1 dm³. Tai vienas iš geriausių visų malkų rūšių kaloringumo rodiklių. Būtent tokias malkas jūs ir gaunate iš dezemalku.lt. Kitas labai svarbus dalykas, tai malkų drėgnumas – gerų malkų drėgnumas turėtų neviršyti 20%. Tik tokios, kokybiškos, džiovintos malkos, degdamos Jūsų židinyje ar krosnelėje suteiks džiaugsmą.
Šiltų įspūdžių ir malonių akimirkų!
Dezemalku.lt